Apie mus

Mokykla svarbi kiekvienam. Tai kelio pradžia, mokslo ir gyvenimo žinių aruodas, draugystės, bendravimo, pažinimo savęs, atradimo pradžiamokslis. Prisiminkime ir pasidalinkime mūsų mokyklos istorija ir  prisiminimais. Nuo 1946 m. m. iki  šių dienų… FGA MOKYKLA Nr.9.  1946 m. gegužės 14 d. Respublikinės Darbo rezervų valdybos įsakymu Nr.188 buvo įsteigta Vilniaus FGA mokykla Nr.9 (fabrikinio-gamyklinio apmokymo).

Naujai įkurtai mokyklai buvo atiduotos patalpos (Pakalnės g. 3), kuriose anksčiau gyveno ,,Tauro‘‘ alaus daryklos darbininkai. Patalpos nebuvo pritaikytos mokymo procesui. Pedagogų ir moksleivių bendromis pastangomis čia buvo įrengtos keturios mokymo klasės, dvejos dirbtuvės (stalių ir mūrininkų), bendrabutis, valgykla, biblioteka. Į mokyklą priimami 16 – 18 m. jaunuoliai. Per šešis mėnesius jie galėjo įsigyti dažytojo – stiklininko, tinkuotojo, staliaus, šaltkalvio-vandentiekininko, apšvietimo tinklų elektromonterio bei dailidės specialybių. Pirmuoju mokyklos direktoriumi paskirtas A. Judakovas, tačiau dėl blogo vadovavimo po mėnesio  atleistas. Kitas mokyklos vadovas B. Rukmanas taip pat nepateisino kolektyvo pasitikėjimo. 1947 m. mokyklos direktoriumi pradėjo dirbti V. Stolerovas. 1951 – 1952 m.  buvo įsteigtos trys teorinio mokymo klasės: tai mūrininkams ir tinkuotojams, centrinio apšildymo santechnikams ir stogdengiams, staliams ir dailidėms. 1946 – 1947 m.  nei vienas gamybinio mokymo meistras neturėjo septynmečio išsilavinimo, o 1954 m. m   iš 7 gamybinio mokymo meistrų jau keturi iš jų  turėjo septynmetį išsilavinimą.

1945 – 1955 m.m. FGA mokykloje  Nr. 9 mokslas trukdavo tik šešis mėnesius.  1946 – 1955 m. m. FGA mokykla Nr.9  paruošė 1498 kvalifikuotus darbininkus. Statybos darbų mechanizavimas reikalavo  iš darbininkų gilesnių specialybės žinių, dėl to 1956 m. FGA šešių mėnesių mokyklos buvo reorganizuotos į dešimties mėnesių statybininkų mokyklas. 1956 sausio 7 d. pertvarkyta į Statybininkų mokyklą Nr.2, su 10 mėn. apmokymo kursu. Į mokyklą priimami jaunuoliai, baigę septynias ir daugiau klasių. Tačiau greitai  paaiškėjo, kad nuolatinio gamybos tobulinimo sąlygomis dešimties mėn. laiko kvalifikuotiems darbininkams parengti per maža, todėl Vyriausybės profesinio techninio mokymo valdybos prie Lietuvos TSR  Ministrų Tarybos viršininko įsakymu 1958 m. sausio 28 d. Statybininkų mokykla Nr.2 reorganizuota į dvimetę Statybos mokyklą Nr.2.   1958 m. birželio mėn.

Statybos mokyklai  Nr.2 buvo atiduotos naujas mokomasis korpusas P.Cvirkos gatvėje Nr.40, kuriame buvo įrengtos keturios mokymo klasės pagal disciplinas – tai santechnikos, spec. technologijos,  medžiagų pažinimo ir politinio švietimo, mokomosios dirbtuvės (mūrininkų, tinkuotojų, šaltkalvių), biblioteka ir administracijos kabinetai. Senosiose patalpose ( Pakalnės g. Nr.3) pasiliko valgykla, sporto salė ir bendrabutis. Moksleiviai  galėjo įgyti mūrininko, tinkuotojo, šaltkalvio – santechniko, betonuotojo-armatūrininko, betonuotojo – montuotojo specialybių. Didelę  paramą mokyklos bazei padovanojo bazinė įmonė –Vilniaus statybos trestas. Besimokantieji gaudavo nemokamą maistą, drabužius, būdavo aprūpinami bendrabučiu ir mokymo priemonėmis.

Gamybiniam mokymui 1956 – 1963 m. m. vadovavo 12 – 14 gamybos mokymo meistrų. Per visus 1955 – 1963 m. m. Statybos mokykla Nr.2 paruošė 1205 kvalifikuotus statybininkus. LPK CK 1960 m. gruodžio 17 d. ir Ministrų Tarybos 1962 m. rugsėjo 20 d. nutarimais buvo numatyta reorganizuoti statybininkų, amatų ir geležinkelininkų mokyklas į profesines technikos mokyklas. 1963 m. spalio 1 d. Statybos mokykla Nr.2 pertvarkyta į Vilniaus miesto profesinę technikos mokyklą Nr.2, kurioje mokslas trukdavo 1-2 metus (priklausomai nuo specialybės). 1964 – 1965 m.  įsteigti dar penki teorinio mokymo kabinetai. 1969 – 1970 m.  buvo pastatytas 195 vietų bendrabutis (Pakalnės g. Nr.19). Kadangi 1973 m. bendrabučio (Pakalnės g.) patalpose įsikūrė Valstybinis profesinio techninio mokymo komitetas ir Vilniaus 26 – os technikos mokyklos moksleiviai, todėl tais pačiais metais buvo atiduotas eksploatuoti tipinis 195 vietų bendrabutis Prūsų g. 12, kurio priestate  buvo įrengta 200 vietų valgykla.

1963 – 1976 m. m. buvo ruošiami: tinkuotojai, dažytojai, šaltkalviai – dujotiekininkai, šaltkalviai – ventiliacininkai,  šaltkalviai – santechnikai, vamzdžių klojimo šaltkalviai, suvirintojai elektra.  Į mokyklą stodavo iš įvairių respublikos kampelių,  taip pat ir Baltarusijos TSR. 1965 – 1966 m. teorines paskaitas dėstė 9 dėstytojai, iš kurių 3 turėjo aukštąjį, 2 – nebaigtą aukštąjį ir 4 –specialų vidurinį išsilavinimą. Iš 26 gamybinio mokymo meistrų tik 11 buvo su specialiu viduriniu, 14 – su nebaigtu ir 1 – net su pradiniu išsilavinimu.

Per visą 1963 – 1976 m. m. laikotarpį mokykla paruošė 3382 kvalifikuotus darbininkus 1976m. balandžio 6 d. įsakymu Nr.34, Vilniaus 2 – oji profesinė technikos mokykla buvo pertvarkyta į miesto vidurinę profesinę technikos mokyklą. 1976 – 1983 m. m. išsiplėtė materialinė bazė.  1976 – 1977 m.  buvęs mokyklos bendrabutis (Pakalnės g. Nr.3) po rekonstrukcijos tapo mokomuoju korpusu. Teoriniam ir gamybiniam moksleivių mokymui veikė 22 moksleivių teorinio ir gamybinio mokymo kabinetai. Pakilo pedagoginių kadrų išsilavinimo lygis (visi dėstytojai turėjo aukštąjį, o gamybinio mokymo meistrai – aukštąjį ir specialųjį vidurinį) išsilavinimą.

Vilniaus 2 –ąjai vidurinei miesto profesinei technikos mokyklai vadovavo R. Krivickas. Moksleivių pagarbą pelnė direktoriaus pavaduotojas gamybos-mokymo reikalams P. Sindaravičius, dėstytojai: K. Antonova, A. Buchvalova; gamybinio mokymo meistrai: P. Paškevičius, J. Vanagas, M. Bugajus, J. Kazėnienė ir kt. Vasaros atostogų metu komjaunuoliai talkininkaudavo ,,Gulbinų‘‘ tarybiniame ūkyje. 1976m. buvo įvestas profsąjungos komiteto pirmininko etatas. 1976 – 1977 m. m. dirbo V. Avdejevas, o 1982 –1983 m.  V. Grigas.